2.7.18

Kelionė į Varšuvą: OTR II


Ar jums kada nors būna baisu kalbėti ar rašyti, nes bijote, kad žodžiais tinkamai neperteiksite to, ką jaučiate, kad viską tik sugadinsite? Būtent taip dabar jaučiuosi aš, tačiau pasistengsiu čia palikti bent trumpą įžangą į paskutinį vlogą mano YouTube kanale. Visi turime tokių svajonių, apie kurias nė nesvajojame, nes jos atrodo per daug tolimos, per daug sudėtingos, per daug gražios  visiškai neįgyvendinamos. Patys sėkmingiausi pasaulio žmonės šia svajonių tema visi kaip vienas pasakytų, jog galima pasiekti bet ką, jei tik labai stengiesi ir dirbi (galiu lažintis, kad ir Beyoncé yra pasakiusi ką nors panašaus). Kalbant apie Beyoncé, būtent ji ir yra mano paskutinio nuotykio, OTR II koncerto Varšuvoje, centre.

Kad ir kaip norėčiau pasakyti, kad šios atlikėjos klausau dar nuo Destiny's Child laikų, tuomet dar buvau gerokai per maža savarankiškai rinktis muziką, tad istorija prasideda tik kartu su If I Were A Boy. Per paskutinius dešimt metų labai išaugo simpatija Beyoncé muzikai, stiliui, asmenybei ir disciplinai, tačiau tikrai negalvojau, kad kada nors ją pamatysiu gyvai, nes atrodo, kad nuolatinis žmogaus stebėjimas ekranuose, galvoje tarsi paverčia jį neegzistuojančiu mistiniu objektu. Pasirodo, viskas yra taip tikra ir gyva, kaip tik gali būti, net jei tam suprasti prireikia poros dienų! Čia ne tik išpildžiau vieną didžiausių savo svajonių, bet ir nušoviau du zuikius vienu šūviu, nes The Carters duetas buvo tiesiog verčiantis iš koto. Nors pilną futbolo stadioną Beyoncé būtų surinkusi ir viena, turiu pripažinti, kad JAY-Z ne tik nenuvylė, nes jo muzikos taip pat klausau, bet savo energija bei entuziazmu pranoko ir bet kokius turėtus lūkesčius. Tenka pripažinti, jog nė viena mokytoja per visą savo karjerą nepamatys tokio rankų miško, kokį matė JAY-Z, stovėdamas ant scenos, o jo žmonos balsas neabejotinai sukėlė daugiau ašarų nei pačios gražiausios vestuvės. Būdama prie pat scenos galvojau, kad, jei dievas yra gyvas ir jis  moteris, dabar tikrai stovi prieš mane. Džiaugiuosi, kad gyvenu būtent dabar ir turėjau galimybę gyvai pamatyti bei išgirsti vieną didžiausių legendų visoje muzikos istorijoje. Tai man buvo pirmas kartas, bet tikiuosi, kad ne paskutinis.

Visą kelionę įamžinau filmuke ir jaučiu, kad vis labiau pradedu mėgautis būtent tokiu akimirkų įamžinimo būdu, kurį vėliau galiu pasididžiuodama parodyti jums bei artimiesiems, ir, žinoma, pati atgaivinti savo prisiminimus.

No comments:

Post a Comment